„Hamāreṃ māī syāmā jū kau rāja“
„Śrī Viṭṭhala Vipula Dev Jī kī Vāṇī“ (27-as posmas).
Šio bhadžano autorius yra Shri Vitthal Vipul Dev Ji Maharaj (XVI a.). Jis buvo pagrindinis garsiojo Swami Haridas mokinys.
हमार माई स्यामा ज कौ राज ।
1. Hamāreṃ māī syāmā jū kau rāja |
O mano sese! Mūsų visų vienintelė valdovė yra Šjama (Radha)!
जाक अधीन सदाई सावरौ या ब्रज कौ िसरताज॥
2. Jāke adhīna sadāī sāṅvarau yā braja kau siratāja ||
Jai visada pavaldus Tas Tamsusis Krišna, kuris yra šio Vradžos regiono brangakmenis.
यह जोरी अिवचल वृन्दावन नािह आन सो काज ।
3. Yaha jorī avicala vṛndāvana nāhiṃ āna soṃ kāja |
Ši pora yra amžina ir nekintanti Vrindavane; Nėra jokių kitų reikalų (su niekuo kitu).
श्री िवट्ठल िवपल िबहािरिन क बल िदन जलधर ज्यौ गाज॥
4. Śrī viṭṭhala vipula bihārini ke bala dina jaladhara jyau gāja ||
Šri Vitthal Vipul [sako]: remdamasis Bihārini (Radhos) galia, aš kasdien griaudžiu tarsi lietaus debesis.
Kunjbihari Das जी द्वारा मनोहर माधुर्य से भरा राधा नाम कीर्तन और श्रृंगार दर्शन // 27/03/26
Rasik tradicijos komentaras šiam bhadžanui (iš https://www.brajrasik.org):
„Šri Vitthal Vipul Dev sako, kad mūsų Prema-rasa (meilės skonio/esensijos/ekstazės) šalyje egzistuoja tik vienvaldis Šri Šjāmā Jī (Šri Radhos) viešpatavimas. Jai ir Jos meilei yra pavaldus pats Šri Krišna, kuris yra Vradžos brangakmenis (Širomani).“
„Ši meilės kupina pora (Vihārī-Vihāriṇī Jī), amžinai susitapatinusi su Vrindavano saldumu (rasa-mādhurī), nenutrūkstamai mėgaujasi žaismu (Nitya-Vihāra). Mes esame taip tvirtai ir išskirtinai (ananya) atsidavę šiai dieviškai porai, kad be Jų neturime jokių ryšių su niekuo kitu.“
„Kaip debesyje pasirodęs žaibas džiaugsmingai griaudėja, taip ir mes garsiai skelbiame (udghoṣa): tik Šri Radhos Maharani galia mums pasiekiama ši amžinojo žaismo palaima (Nitya-Vihāra rasa).“
Badžanas atliekamas Raga Malhar. Malhar yra klasikinė indų muzikos raga, tradiciškai giedama lietaus sezono metu. Tai labai simboliška, nes paskutinėje eilutėje autorius lygina savo balsą su griaustiniu lietaus debesyje.
Śrī Viṭṭhala Vipula Dev (XVI a.)
Śrī Viṭṭhala Vipula Dev užima unikalią vietą Vrindavano Rasik tradicijoje. Jis buvo ne tik mokinys, bet ir dvasinis Swami Haridas (Haridāsi Sampradājos pradininko) įpėdinis.
- Genealogija ir dvasinis statusas: Jis buvo Swami Haridas sūnėnas. Tradicijoje jis laikomas Lalitos Sakhī (vyriausios iš aštuonių pagrindinių sakių) inkarnacija. Tai suteikia jo poezijai ypatingą autoritetą, nes tikima, kad jis aprašo tai, ką mato tiesiogiai tarnaudamas Porai.
- Pagrindinė Lalitos Sakhī inkarnacija yra Swami Haridas. Viṭṭhala Vipula Dev yra tas, kuris tą pačią Lalitos energiją ir tarnystę įtvirtino ir perdavė toliau.
- Vaidmuo tradicijoje: Kai Swami Haridas paliko šį pasaulį, būtent Vitthal Vipul Dev tapo dvasiniu lyderiu. Jis stipriai išgyveno mokytojo netektį, todėl Jo poezija pasižymi ypatingu intensyvumu ir susitelkimu į Nitya-Vihāra (amžinąjį žaismą).
- Viena žymiausių citatų, iliustruojančių jo būseną po mokytojo išėjimo (laisvas vertimas iš Braj Bhashos):
„Be tavęs, o mano Mokytojau (Swami Haridas), šis pasaulis tapo tamsus. Mano akys atsisako žiūrėti į bet ką kitą, nes jose vis dar dega tavo veido atvaizdas. Dabar mano vienintelė prieglauda – Nitya-Vihar, kur tu amžinai tarnauji Porai.“
„Śrī Viṭṭhala Vipula Dev Jī kī Vāṇī“
Tai nėra stora knyga, tačiau jos svoris dvasinėje literatūroje yra milžiniškas. Ją sudaro 42 padai (eilėraščiai/giesmės). Nors kiekis nedidelis, kiekvienas žodis laikomas Siddhānta (doktrinos) grynuoliu.
Pagrindinės temos:
- Nitya-Vihāra: Skirtingai nei Gaudiya Vaishnavizme, kur akcentuojama Prakaṭa-Līlā (Krišnos gimimas, demonų žudymas), čia visas dėmesys sutelktas į amžiną, intymų Radhos ir Krišnos susitikimą Vrindavano giraitėse (Nidhiban).
- Ananya-niṣṭhā (išskirtinė ištikimybė): Autorius griežtai atmeta bet kokį domėjimąsi kitais dievais, ar vedineis ritualais. Jis pripažįsta tik Vrindavaną ir Radhą.
- Sakhī-bhāva: Poezija rašoma iš stebėtojo (sakės) perspektyvos. Bhaktas čia nėra aktyvus dalyvis, o meilės žaismo liudininkas.
